Baltymai – gamtinis polimeras, stambiamolekuliniai junginiai, pagrindinė statybinė ir atstatomoji ląstelių medžiaga.
Baltymai sudaryti iš α-aminorūgščių liekanų susijungusių peptidiniais ryšiais. Žmogaus organizmo baltymai yra labai specifiški, pasigaminami iš gaunamų su maistu aminorūgščių, kurių yra 20. Dalį šių aminorūgščių žmogaus kepenys verčia tomis aminorūgštimis, kurių tuo metu organizmui trūksta. Tai pakeičiamosios aminorūgštys. Kitos dalies aminorūgščių organizmas pakeisti (pasigaminti) negali, jų reikiamą kiekį turi gauti su baltyminiu maistu, tai – nepakeičiamosios aminorūgštys. Aminorūgštys organizmui būtinos kaip audinių arba tam tikrų junginių, pavyzdžiui, raumenų, hormonų, fermentų ir kt., struktūros pagrindas. Kraštutinėmis sąlygomis (pvz., badaujant), kai išeikvojamos angliavandenių ir tam tikra dalis riebalų atsargų, aminorūgštis organizmas gali panaudoti kaip dalinį energijos šaltinį. Sudegintas gramas baltymų išskiria maždaug 4 kilokalorijas. Tačiau, esant normaliai organizmo būklei, baltymai beveik negeneruoja energijos. Baltyminiai maisto šaltiniai: mėsa, subproduktai, žuvis, pienas, kiaušiniai ir kt., t.y. pagrinde gyvulinės kilmės maisto produktai.
Baltymai (visas straipsnis).
Baltymų sudėtis, struktūra, funkcijos. ⇩
Baltymų (aminorūgščių) skirstymas ir poreikis. ⇩
Baltymų kiekis organizme, biologinė vertė ir jų reikalingumas.
Aminorūgštys (visas straipsnis).
Aminorūgščių struktūra ir svarba organizmui. ⇩
Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas. ⇩
Aminorūgščių klasifikacija. ⇩
Nepakeičiamosios aminorūgštys. ⇩